Universiteto pareiga: rengti profesijai ar tiesai?

Universitetas kadaise buvo suprantamas ne tik kaip vieta, kurioje perduodamos profesinės žinios, bet ir kaip institucija, ugdanti žmogų, ieškosiantį tiesos. Jo misija buvo lavinti kritinį mąstymą, intelektinį sąžiningumą, gebėjimą abejoti, argumentuoti ir prisiimti atsakomybę už savo išvadas. 

Šiandien studijos tampa investicija į profesiją, o ne kelione į tiesos paieškas. Ar tai reiškia, kad universitetas atsisakė vienos svarbiausių savo istorinių misijų? 

Jei universitetas pirmiausia rengia darbuotojus, o ne mąstytojus, kas šiandien visuomenėje lieka atsakingas už tiesą, kaip vertybę? Kokiais būdais ir studijų formomis universitetas gali ugdyti kritiškai mąstantį specialistą? Kur vyksta asmenybės ugdymas, kur bręsta etinis stuburas? Ir ar universitetas čia nusimeta atsakomybę? 

Ši diskusija kviečia svarstyti, ar universitetas vis dar turi moralinę pareigą ugdyti žmones, ieškančius tiesos, ir kokiais būdais studijos galėtų paruošti sėkmingą žmogų? 

Diskusijos dalyviai: 

• dr. Aušrinė Jurgelionytė - VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovė 
• dr. Valdas Jaskūnas – VU prorektorius, VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas 
• prof. Paulius Vaidotas Subačius - VU Filologijos fakulteto profesorius, rektoriaus vyriausiasis patarėjas 
• dr. Vytė Maneikienė – VU Santaros klinikų gydytoja kardiologė