Kokia VU vieta Jums kelia daugiausia prisiminimų iš studijų laikų ir kodėl?

Turbūt ta, kurią pirmąkart išvydau atėjęs į Universitetą 1990 m. rugsėjo 1-ąją – Istorijos fakulteto kiemelis. Ten po liepa sukosi pagrindinis studijų laikų gyvenimas, ir taip jau išėjo, kad per daugiau kaip 35 metus nuo tos vietos pernelyg ir nenutolau.

Jeigu rugsėjo 19 d. turėtumėte valandą tik sau universitete, kaip ją praleistumėte?

Atsakydamas į klausimą mėginu įsivaizduoti save nedirbančio čia kasdien 😊Tuomet apeičiau vietas, kurios labiausiai primena studijų laikus – fakultetas, biblioteka ir jos centrinė (dabar Filologijos fakulteto) skaitykla, pastovėčiau Didžiojo kiemo viduryje, užsukčiau į Observatorijos kiemelį. Žinoma, būtų puiku sutikti pakeliui senų pažįstamų. Valanda praeitų greitai, prisiminimai grįžtų akimirksniu.

Ką pasakytumėte žmogui, kuris svarsto, ar verta sugrįžti į VU alumnų festivalį?

Alumnų festivalis – tai galimybė susitikti su kurso draugais ir prisiminti jaunystės metus Universitete, išgirsti ir pamatyti, kuo gyvena dabartinė Alma Mater ir tiesiog gražiausioje Vilniaus vietoje pasijusti didelės ir svarbios bendruomenės dalimi.

Kokia VU vieta Jums kelia daugiausia prisiminimų iš studijų laikų ir kodėl?

Be abejonės, man geriausiai pažįstama ir daugiausia nostalgijos kelianti vieta yra Čiurlionio gatvėje buvęs Gamtos mokslų fakultetas. Šalia buvo ir gamtininkų bendrabutis, todėl ten prabėgo didžioji dalis mano studijų metų. Tačiau niekada nepamiršiu pirmojo apsilankymo universiteto centriniuose rūmuose – jie atrodė lyg iš pasakos. Ši magiška vieta alsavo didybe, ramybe ir tikra akademine dvasia.

Jeigu rugsėjo 19 d. turėtumėte valandą tik sau universitete, kaip ją praleistumėte?

Pakilčiau į Šv. Jonų bažnyčios varpinę ir, žvelgdama į Vilniaus universiteto kiemelius bei visą Vilnių, ramiai išgerčiau puodelį kavos.

Ką pasakytumėte žmogui, kuris svarsto, ar verta sugrįžti į VU alumnų festivalį?

Nėra ko svarstyti – reikia dalyvauti! Studijų metai daugeliui yra vieni gražiausių gyvenime, kai savarankiškumas dar nuostabiai dera su nerūpestingumu. Bent vienai dienai sugrįžti į tą būseną ir ja pasimėgauti – tikrai verta.

Kokia VU vieta Jums kelia daugiausia prisiminimų iš studijų laikų ir kodėl?

Saulėtekio Jungiamieji rūmai. Tai buvo vieta, kurioje galėjai sutikti visus – kur susikirsdavo skirtingų fakultetų žmonės, pokalbiai ir idėjos. Todėl prisimenu ne tiek pačią erdvę, kiek joje nuolat sutiktus žmones.

Jeigu rugsėjo 19 d. turėtumėte valandą tik sau Universitete, kaip ją praleistumėte?

Skirčiau ją pokalbiams su savo buvusiais dėstytojais. Būtų įdomu ne tik prisiminti studijų laikus, bet ir išgirsti, kaip per tuos metus keitėsi Universitetas, jų požiūris ir tai, ko šiandien reikia studentams.

Ką pasakytumėte žmogui, kuris svarsto, ar verta sugrįžti į VU alumnų festivalį?

Sugrįžimas nėra visai tikslus žodis. Ryšys su Universitetu nesibaigia gavus diplomą – jis gali keistis, tačiau išlieka. Alumnų festivalis yra proga šį ryšį pratęsti, susitikti su žmonėmis, kurie buvo svarbūs, ir kurti naują santykį su šiandienos Universitetu.